DUK

2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 708/2007 (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A32007R0708&…) dėl svetimų ir nevietinių rūšių naudojimo akvakultūroje nustatyta sistema, kuria užtikrinama vandens aplinkos apsauga nuo rizikos, susijusios su tokių rūšių auginimu. Juo reglamentuojamas jų judėjimas ES, apimantis visas vandens rūšis ir gamybos tipus, ir nustatytos specialios taisyklės dėl uždarų akvakultūros objektų, taip pat IV priede išvardytoms rūšims taikomos išimtys.

Akvakultūros veiklos vykdytojai turi kreiptis dėl leidimo introdukuoti svetimą rūšį arba perkelti nevietinę rūšį atitinkamoje ES valstybės narės administracinėje įstaigoje (toliau – kompetentinga institucija). Pareiškėjas turi pateikti dokumentų rinkinį pagal I priede nurodytas orientacines gaires. Patariamasis komitetas įvertins, ar paraiškoje yra visa būtina informacija, ir nustatys jos priimtinumą bei galimą riziką. Tada komitetas perduoda savo nuomonę kompetentingai institucijai, kuri nustatyta tvarka nuspręs, ar išduoti leidimą, ar atsisakyti jį išduoti.

Akvaponika yra novatoriška akvakultūros gamybos sistema, pagal kurią žuvų gamyba recirkuliuojančiose akvakultūros sistemose (RAS) derinama su augalų auginimu hidroponikos būdu (augalų auginimo be dirvožemio metodas) vienoje gamybos sistemoje. Tai tvarus ir veiksmingas ūkininkavimo metodas, kuriuo pašalinamas dirvožemio poreikis ir saugomas vanduo.

Šio metodo privalumai yra įvairūs:

Ji gali būti ne tik kaimo vietovėse, bet ir miesto bei pusiau miesto aplinkoje, įskaitant miesto pastatus (pvz., stogo lubas) ir pramonės objektus (pvz., nenaudojamas vietas), taip suteikiant ES regionams galimybę savarankiškai apsirūpinti savo gyventojų darbo vietomis, taip pat šviežiomis daržovėmis, žuvimis ir vaisiais. Ši strateginė veikla ne tik sumažina žemės įsigijimo išlaidas, bet ir suteikia akvakultūrai erdvės žuvims auginti arčiau miestų, taip sumažinant transporto išlaidas ir bendrą gamybos anglies pėdsaką.

Tai ekologiniu požiūriu atsakinga uždara sistema, kurioje nenaudojamos cheminės trąšos, nes tai savarankiška sistema. Vanduo iš žuvų rezervuarų recirkuliuojamas per filtrus, kad būtų galima tiekti augalų lovas, o tada – atgal į žuvų rezervuarus. Žuvys ir augalai plėtoja simbiotinį ryšį, kai augalai valo žuvų atliekas, o žuvys maitina augalus maistingosiomis medžiagomis.

Pesticidų naudoti nereikia.

Taip išvengiama sezoniškumo apribojimų, nes augalai ir žuvys gali būti auginami ištisus metus, neatsižvelgiant į sezoną ir oro sąlygas.

Kai kurie akvaponikos įgyvendinimo ir plėtojimo uždaviniai yra šie:

Didelės pradinės išlaidos: akvaponikos sistemos sukūrimas gali būti brangus dėl specializuotos įrangos, pvz., rezervuarų, siurblių ir filtravimo sistemų, poreikio ir didelių energijos poreikių.

Techninės ekspertinės žinios: tam reikalinga kasdienė žuvų ir augalų vandens kokybės priežiūra ir nuolatiniai bandymai, taip pat žinios apie žuvų auginimą ir hidroponines sistemas. Žuvų ir augalų poreikių derinimas gali būti sudėtingas ir tam reikia nuolatinio mokymosi ir prisitaikymo.

Ne visi augalai ir žuvys klesti akvaponinėse sistemose: šis metodas netinka visiems pasėliams ir gali būti taikomas su ribota augalų ir žuvų veisle.

Pelningumas: šiuo metu kyla problemų, susijusių su platesniu mastu gaminamomis daržovėmis už pelningą kainą.

BFT yra novatoriškas akvakultūros metodas, kuriuo didinamas tvarumas ir gamybos efektyvumas skatinant mikrobų bendruomenę daug maistinių medžiagų turinčiame vandenyje. Šią bendruomenę, vadinamą biofloku, sudaro naudingi mikroorganizmai, kurie nevartotus pašarus paverčia maistinga biomase ir yra papildomas maisto šaltinis auginamoms žuvims ir krevetėms. BFT labai pagerina vandens kokybę stabilizuodamas kenksmingus azoto junginius, taip prisidėdamas prie bendros sveikatos ir mažindamas vandens organizmų stresą. Šis natūralus filtravimo procesas sumažina ligų protrūkius. Be to, dėl technologijos gerėja augimo tempas ir išlikimas, todėl didėja ūkininkų derlius ir pelningumas.

Vis dar esama didelių problemų, susijusių su šios technologijos išplečiamumu, pavyzdžiui:

Techniniam valdymui reikia tiksliai suprasti mikrobiologinę ekologiją ir nuolat stebėti vandens kokybės parametrus, pvz., pH, ištirpusį deguonį ir maistinių medžiagų kiekį.

Kitas svarbus iššūkis – patogenų vystymosi rizika dėl netinkamo sistemos valdymo, dėl kurio gali atsirasti disbalansas mikrobų bendruomenėje ir ligų protrūkiai.

Be to, pradinės įrengimo išlaidos, susijusios su biologinio srauto sistemos įdiegimu, gali būti didelės ir gali atgrasyti smulkiuosius ūkininkus.

Nepaisant BFT privalumų, ji komerciniu mastu įgyvendinama tik keliose Europos vietovėse, pvz., Baltojo kolegų krevečių (Litopenaeus vannamei) auginimas BFT sistemose Kastilijoje ir Leone (Ispanija). Kalbant apie mokslinius tyrimus, Europos mokslininkai iš įvairių šalių, įskaitant Belgiją (Gento universitetas), sėkmingai įkūrė BFT ūkininkavimą tilapijos tvenkiniuose Izraelyje.

Pastaruoju metu padaryta pažanga BFT sistemose buvo sutelkta į mikrobų bendruomenės dinamikos optimizavimą, kad būtų pagerintas pašarų konversijos tempas ir augimo rezultatai. Aeracijos sistemų inovacijos, vandens kokybės parametrų realiuoju laiku stebėsena ir įvairių anglies šaltinių (pvz., melasos ar krakmolo) naudojimas labai padidino bioflocinių sistemų atsparumą ir produktyvumą. Be to, bioflokų, kaip pašarų papildų, naudos sveikatai moksliniai tyrimai parodė, kad išaugintų rūšių imuninis atsakas pagerėjo, o tai lėmė geresnį augimą ir išgyvenimą.

Siekiant maksimaliai padidinti bioflocinių technologijų naudą akvakultūroje, labai svarbu stengtis standartizuoti praktiką ir parengti geriausias valdymo gaires. Ši aplinkai nekenksminga praktika suteikia vertingų paskirčių, pavyzdžiui, vandens gyvūnų pašarams ir gali pakeisti tradicines žuvų sudedamąsias dalis vėžiagyvių mityboje.

Mažai trofinės akvakultūros (LTA) daugiausia dėmesio skiriama rūšių, kurios užima žemesnį maisto tinklo lygį, auginimui. LTA sudaro ne pašarinė akvakultūra, apimanti maitinamuosius filtrus (pvz., midijas, austres ir moliuskus), detritivorius (pvz., jūrų agurkus), jūros dumblius, taip pat žolėdžias žuvis (pvz., karpius). LTA dera su tvarios akvakultūros principais mažinant priklausomybę nuo ribotų išteklių ir kuo labiau sumažinant aplinkosauginį pėdsaką.

Mažai trofinės akvakultūros (LTA) nauda:

1. Mažesnės energijos sąnaudos: LTA daugiausia dėmesio skiriama mažiau maisto grandinėje esančioms rūšims, kurioms reikia mažiau energijos, palyginti su ūkiuose auginamomis mėsėdžių rūšimis. Tai padeda efektyviau naudoti išteklius.
2. Geresnės vandens ekosistemos: LTA (konkrečiai, maitinamosios terpės ir jūros dumblių auginimas) gali absorbuoti azoto, fosforo ir anglies perteklių, taip sumažinant eutrofikaciją ir klimato kaitos poveikį. Be to, LTA praktika taip pat gali pagerinti vandens kokybę (pvz., midijas, austres ir dvigeldžius moliuskus) filtruojant ir jūros dugno kokybę (pvz., moliuskai ir jūrų agurkai) dėl smėlyje auginamų rūšių judėjimo.
3. Įvairinimas: LTA išplečia rūšių, kurios gali būti auginamos tvariai, asortimentą ir taip prisideda prie įvairinimo ES akvakultūros sektoriuje.
4. Didelės vertės produktų kūrimo potencialas: kaip pabrėžta ASTRAL projekte, LTA gali tiekti žaliavas maisto, pašarų, kosmetikos, vaistų, bioplastiko ir kitų vertingų produktų gamybai.

Mažai trofinės akvakultūros (LTA) problemos yra šios:

1. Rinkos paklausa ir vartotojų pritarimas: ilgalaikio jūros dumblių produktų (pvz., jūros dumblių) vartotojų paklausa tam tikruose regionuose gali būti mažesnė nei kitų rūšių1. Dedamos pastangos, pvz., vykdant ES akvakultūros kampaniją ir įgyvendinant ES dumblių iniciatyvą, siekiant didinti informuotumą apie šiuos produktus ir jų pripažinimą.
2. Reguliavimo sistemų sk.: LTA reglamentuojančios reguliavimo sistemos gali būti mažiau išplėtotos nei tradicinės akvakultūros reglamentavimo sistemos, o tai gali sukelti netikrumą investuotojams ir veiklos vykdytojams (žr. DUK dėl IMTA).
3. Priklausomybė nuo aplinkos sąlygų: LTA, ypač atvirame vandenyje, gali būti neapsaugota nuo aplinkos sąlygų pokyčių, pvz., temperatūros, druskingumo ir maistinių medžiagų prieinamumo. Ekstremalios oro sąlygos taip pat gali kelti pavojų.

Svarbu pažymėti, kad LTA nauda ir iššūkiai gali skirtis priklausomai nuo auginamų rūšių, ūkio vietos, gamybos sistemos ir konkrečios taikomos valdymo praktikos.

LTA ir aukštesniųjų trofinių rūšių auginimas (pvz., mėsėdžių rūšių auginimas) gali būti derinamas, kad galėtų duoti teigiamos naudos aplinkai, pavyzdžiui, maisto medžiagų įsisavinimas ir anglies dioksido sekvestracija. Vienas iš principų, kuriais grindžiama integruota multitrofinė akvakultūra (IMTA), yra LTA integravimas į aukštesnės klasės gyvūnų rūšių auginimą.

2021–2030 m. strateginėse gairėse dėl tvaresnio ir konkurencingesnio akvakultūros sektoriaus pabrėžiama, kad svarbu įvairinti veiklą siekiant pereiti prie rūšių, kurių mitybos lygis žemesnis.

ES dumblių iniciatyvos tikslas – remti ES dumblių sektorių, įskaitant jūros dumblių akvakultūrą, gerinant valdymą, plėtojant paramos verslui mechanizmus, didinant informuotumą apie dumblius ir jų priimtinumą ES ir gerinant žinias apie dumblius, mokslinius tyrimus bei duomenis ir skatinant inovacijas.

2024 m. spalio mėn. Akvakultūros patariamasis komitetas (AAC) paskelbė rekomendaciją dėl šios akvakultūros rūšies, kurią galima rasti čia: https://aac-europe.org/en/publication/aac-recommendation-on-promoting-l…

Europos Sąjunga (ES) finansavo kelis mokslinių tyrimų projektus, susijusius su LTA, siekdama skatinti akvakultūros tvarumą ir konkurencingumą regione. Pavyzdžiui, verta paminėti AquaVitae (https://aquavitaeproject.eu/ ), ASTRAL (https://www.astral-project.eu/) ir ULTFARMS (toliau – ULTFARMS), nes jos taip pat prisideda prie LTA ir tvarios akvakultūros praktikos pažangos.

ULTFARMS yra novatoriškas programos „Europos horizontas“ vandenynų misijos projektas, kurio vizija – iš esmės pakeisti LTA sistemas. Jos užduotis – optimizuoti LTA gamybą sudėtingomis sąlygomis jūroje ir mažo druskingumo aplinkoje. Integruodama novatoriškus inžinerinius, techninius, ekologinius ir biologinius procesus, ULTFARMS siekiama sukurti pelningą, tvarią ir ekologiškai patikimą žematrofinių rūšių (jūros dumblių ir moliuskų) gamybos grandinę jūros vėjo elektrinių parkuose, esančiuose Šiaurės ir Baltijos jūrose.

ES požiūris į antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnams visų pirma grindžiamas griežtomis reguliavimo priemonėmis, nustatytomis 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų ir 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/4, kai kalbama konkrečiai apie veterinarinių vaistų skyrimą vaistiniais pašarais. Pagal ES reglamentavimo sistemą draudžiama naudoti antibiotikus augimui skatinti arba derlingumui didinti. Visų antimikrobinių medžiagų naudojimui reikalingas veterinarinis receptas po to, kai veterinarijos gydytojas atlieka klinikinį tyrimą arba bet kokį kitą tinkamą vertinimą. Tam tikros antimikrobinės medžiagos negali būti naudojamos gyvūnams, nes jos skirtos tam tikroms žmonių infekcijoms gydyti. Profilaktiškai naudoti antibiotikus leidžiama tik vienam gyvūnui išimtiniais atvejais ir aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis. Be to, ES lygmeniu sukurta farmakologinio budrumo sistema, apimanti valstybių narių, Komisijos, Europos vaistų agentūros ir rinkodaros leidimų turėtojų bendradarbiavimą, kad būtų galima atlikti užduotis, susijusias su registruotų veterinarinių vaistų saugumu ir veiksmingumu.

Antimikrobinių veterinarinių vaistų, skirtų maistiniams gyvūnams, įskaitant maistinius vandens gyvūnus, pardavimas ES buvo stebimas savanoriškai iki 2022 m. Nuo 2023 m. pardavimas stebimas pagal naują teisiškai privalomą sistemą. Šie duomenys naudojami stebėti pažangą siekiant užsibrėžto tikslo iki 2030 m. 50 proc. sumažinti bendrą ES antimikrobinių medžiagų, skirtų ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai, pardavimą, palyginti su 2018 m. (https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:ea0f9f73-9ab2-11ea-9…). Nuo 2026 m. valstybės narės turi rinkti duomenis apie antimikrobinių medžiagų naudojimą pelekinėse žuvyse pagal kategorijas (Atlantinės lašišos, vaivorykštiniai upėtakiai, jūrų pagelai, paprastieji vilkešeriai, paprastieji karpiai). Šie antimikrobinių medžiagų naudojimo duomenys turėtų būti pagrindas apibrėžti tikslines kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) priemones.

„Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginėse gairėse“ pabrėžiamas poreikis mažinti priklausomybę nuo antibiotikų taikant geresnę ūkininkavimo praktiką. Ši praktika, kuria siekiama skatinti gyvūnų gerovę ir ligų prevenciją, yra labai svarbi mažinant su antibiotikų vartojimu susijusią riziką ir panaikinant netinkamą antibiotikų naudojimą, kartu derinant su aplinkos ir visuomenės sveikatos tikslais.

2022 m. liepos mėn. Komisija ir valstybės narės nustatė, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) yra viena iš trijų didžiausių prioritetinių grėsmių sveikatai. Paskelbta išsami ataskaita dėl valstybių narių bendros sveikatos koncepcija grindžiamų nacionalinių kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planų (https://health.ec.europa.eu/publications/overview-report-member-states-…) (bendros sveikatos problema, t. y. ji apima žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą, augalų sveikatą ir aplinką ir yra daugialypė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai, kurios negali įveikti vienas sektorius savarankiškai arba atskiros šalys).

2023 m. balandžio 26 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl ES veiksmų, kuriais siekiama kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, stiprinimo laikantis bendros sveikatos koncepcijos, kurioje valstybės narės raginamos imtis priemonių maistinių gyvūnų, pavyzdžiui, ūkiuose auginamų žuvų, sveikatai ir gerovei gerinti, kad būtų sumažintas infekcinių ligų paplitimas ir plitimas ūkiuose, o vėliau – antimikrobinių medžiagų naudojimo poreikis. O 2023 m. birželio 13 d. Taryba priėmė Rekomendaciją dėl ES veiksmų, kuriais siekiama kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, stiprinimo laikantis bendros sveikatos koncepcijos (https://health.ec.europa.eu/publications/council-recommendation-steppin…). Rekomendacijomis siekiama skatinti apdairų antimikrobinių medžiagų naudojimą nustatant konkrečius AAM ir antimikrobinių medžiagų vartojimo žmonių sveikatos srityje tikslus. Jos taip pat skatina valstybes nares imtis priemonių maistinių gyvūnų, pvz., ūkiuose auginamų žuvų, sveikatai ir gerovei gerinti, kad būtų sumažintas infekcinių ligų paplitimas ir plitimas ūkiuose, o vėliau ir antimikrobinių medžiagų naudojimo poreikis.

Kaip minėta Rekomendacijos dėl ES kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų stiprinimo taikant bendros sveikatos koncepciją 8 ir 9 skirsniuose, kai kurios strategijos, kuriomis siekiama sumažinti priklausomybę nuo antibiotikų akvakultūroje, yra šios: I) infekcinių ligų prevencijos ir kontrolės priemonių priėmimas; II) žuvų ūkiams taikomų biologinio saugumo priemonių priėmimas, o tai yra veiklos vykdytojų pareiga pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“), 10 straipsnį; III) skatinti selekcijos metodus akvakultūroje, siekiant sukurti ligoms atsparias padermes; IV) skatinti skiepijimą ir alternatyvas, padedančias užkirsti kelią tam tikroms ligoms (vakcinos suteikia tikslinį imunitetą nuo konkrečių patogenų; tačiau jos susijusios su tokiais iššūkiais, kaip konkrečioms rūšims būdingi apribojimai); skatinti kurti ir naudoti naujoviškus pašarų priedus, įskaitant pašarų priedus, siekiant pagerinti gyvūnų fiziologinę būklę, pvz., vabzdžių pašarus (šiuose pašaruose gausu baltymų, chitino ir bioaktyvių junginių (pvz., lauro rūgšties), kurie gali padidinti žarnyno mikrobiotos įvairovę, padidinti atsparumą ligoms ir sumažinti priklausomybę nuo žuvų miltų), probiotikus (probiotikus, pvz., bacillus ir laktobacillus, stiprinti atsparumą, augimą ir atsparumą stresui, kartu slopinant patogenus), prebiotikus (prebiotikus, pvz., fruktoligosacharidus (FOS) ir mananoligosacharidus (MOS)) selektyviai stimuliuoti naudingas žarnyno bakterijas, gerinti maisto medžiagų įsisavinimą ir imuninį atsaką) ir simbiotikus (kurie apima probiotikus ir prebiotikus, sinergiškai stiprina atsparumą ligoms, žarnyno morfologiją ir mikrobiomų pusiausvyrą); VI) užtikrinti nuolatinį visų žuvų ūkio darbuotojų mokymą, susijusį su žiniomis apie infekcijų prevenciją ir kontrolę bei biologinį saugumą (taip pat pagal Reglamento (ES) 2016/429 11 straipsnį); VII) užtikrinti tinkamą dumblo tvarkymą siekiant užkirsti kelią ligoms ir kitiems patogenams.

Šios alternatyvios strategijos atitinka FAO/PSO gaires, kuriomis skatinama aplinką tausojanti akvakultūros praktika, kuria gerinama žuvų sveikata, mažinamas atliekų kiekis ir mažinama ekologinė žala.

Siekdamos sustiprinti ES reglamentavimo sistemą, valstybės narės įgyvendina daugiamečius nacionalinius strateginius akvakultūros planus, į kuriuos įtraukti AAM mažinimo tikslai, dažnai remiami Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) lėšomis. Šiais planais siekiama didinti biologinį saugumą, skatinti skiepijimo programas ir investicijas į alternatyvius gydymo būdus.

ES taip pat teikia finansavimą su AAM susijusiems akvakultūros sektoriaus projektams („Europos horizontas“ ir EJRŽAF). Pavyzdžiui, „Cure4Aqua“ daugiausia dėmesio skiria biologinių alternatyvų antibiotikams ir NeoGiANT kūrimui, pagal kurį žemės ūkio šalutiniai produktai paverčiami natūraliomis antimikrobinėmis formomis.